Du memorialai

Prieš du metus, prie rosijos ambasados Vilniuje, buvo atsiradę spontaniškų stendų parkelis. Tuomet buvo peržengta leistina 25 metrų riba, kurią apibrėžia Vienos konvencija. Nemcovo skvere stovėjo “rusų laivas” vyko protestai. Tuos laukus mena tik du stendai prie įėjimo į šalies teroristės ambasadą, kuriuose trumpai aprašomi ruso- fašistų nusikaltimai. Tik du.

Nėra stendų su žuvusių lietuvių nuotraukomis. Prisipažinsiu, man buvo kilusi tokia idėja, bet ieškodamas paramos idėjai atsitrenkiau į eilinę nesupratimo sieną. Tokių sienų daug ir ne visas pasiseka pramušti.
Du stendai. Šalimais du memorialai terorizmo aukoms. Vienas jų A. Navalnui atminti, dvidešimt penki metrai nuo vartų – net jo mirtis pagal įstatymus, kitas Z-koncerto lankytojams, kur teroristai žudė ne tik taikius žmones, bet ir grįžusius iš karo, atėjusius “pasikrauti” energijos. Jos jiems prireikia ne tik kelyje pas kobzoną, bet ir žudant ukrainiečius. Nesinori vadinti visų žiūrovų teroristais, bet jeigu šalis teroristė, tai kas tuomet jos gyventojai? Tik Putinas ir Lukošenko žudo, kankina ir sodina į kalėjimus? Ne. Didžioji tos šalies žmonių dalis palaiko juos ir tai jų karas, tai jų didybės orgija tarp muchosransko išviečių.

Net nekeista, kad tarp nuvylusių gėlių, crocus city hall aukoms atminti, pamatau “svo gėrojaus” nuotrauką ir vietinių koloborantų atsiprašymo laiškelį dviem kalbom, kuriame surandu savo vardą.
Taip, aš ne humanistas. Jiems. Tik jiems.

Lygiai tokie pat jie, ne tik mūsų atžvilgiu.

Prieš barbarus laimi tik kalavijas, o ne stiklinių karoliukų maldos.