Tylėti Negalima Bausti.
Kasdieninis gyvenimas strese, kai tau kasdien rašo, siūlo susitikti ir grasina susidoroti su tavimi ir tavo šeima, kai sako, kad žino kur gyveni ir ateis, sumuš, nušaus, susprogdins. Ar galima šito pavydėti? Ne. Tai, nors ir daug mažesnėmis apimtimis patiriu ir pats. Bet tokie sofos riteriai baisūs tik internetinėje erdvėje, pasakius, kad info bus paviešinta ir pasisakymai perduoti tiek policijai tiek darbdaviams, trina viską ką gali ištrinti ir kiauksėdami neria į šoną. Nors jam išpaišyta tvora ir sprogimai šalia jos ne naujiena.
O gal galima pavydėti kito informacinio srauto? Iš fronto? Prašymų plaukiančių nenumaldoma upe. Mačiau ir girdėjau kaip atrodo kariai, prašantys automobilio – kaip maži vaikai prieš mokytoją prie lentos, kurie neišmoko pamokos. Nuleidę galvas, nervingai gniaužiantys kumščius. Nes jie neturi kur daugiau kreiptis. Valdas jiems yra VILTIS. Jie matė jį per Ukrainos TV, žino iš spaudos YouTube ir socialinių tinklų, kad jis pristato šimtus automobilių į frontą. Negirdėjote apie tai? To mūsų šalyje nerašo. Neklikbaitinis reikalas. Vatinis Seimas ir papai įdomiau Lietuvos žiūrovams ir skaitytojams. Dauguma fondų veža džipus į frontą. Tačiau jų prašymai dažniausiai prasideda taip – į mūsų brigadą vėl „priliotas“ netekom auto. Reikia pagalbos. Visi Lietuvos fondai turi šimtus savų brigadų. Į Valdą kreipiasi tūkstančiai likusių. Nes daugiau nėra į ką. Ir to negalima pavydėti. Galima tik džiaugtis, kad gali prisidėti kažkuo prie eilinės misijos ir būti to dalimi.
Ir jau tikrai nepavydžiu populiarumo. Kai gatvėje sutikti nepažįstami žmonės tave žino, stabdo, dėkoja už pagalbą, prašo nusifotografuoti. Bet čia ne Lietuvoje. Lietuvoje jis žinomas iš poelgių kuriuos iškoloboruoja tiek vatinės, tiek bendrosios žiniasklaidos priemonės. Nes jis kalba ta kalba, kuri puikiai žinoma katzzapiškam pasauliui ir jam prijaučiantiems. Keiksmažodžiai, išmatos ant kiekvieno kampo, šlapinimasis ne ten kur galima, o ten kur norisi. Kitaip jie nesupranta. Populiariausi keiksmažodžiai pasaulyje – mazzkolių kalboje. O kalbėti kita kalba jie nemoka. Jie laiko save šeimininkais ten, kur atsistoja jų mėšlinas apmyžtas batas. Ir nesvarbu ar tai kerzas ar puantas*.
O gal pažintys? Pradedant Prezidento patarėjais tiek Lietuvoje tiek Ukrainoje, Vyriausybių ir Seimo ar Rados nariais. Ambasadoriais ir jų darbuotojais, žinomais žurnalistais, visuomenininkais bei influenceriais. Muzikantais, aktoriais ir šiaip žinomais visoje šalyje asmenims? Ne. Kiek pažįstu tiek pažįstu. O faktas, kad patekus Valdui į nelaimę su sprogmeniu pafrontėje Lietuvos ambasada Ukrainoje bandė susisiekti per mane rodo, kad ir nepažįstant mūsų ryšiai matomi viešoje erdvėje. Visi žiūri savęs ir kiek tu gali būti jiems naudingas. Man pradėjus dirbti su Valdu stebuklingai išnyko kai kurių politikų patiktukai ir komentarai mano sienoje. Gali beveik perplaukti vandenyną, būti žinomu visame pasaulyje, bet paprašius Vilma‘i pasiteisinti, kodėl rėmėjai susiję su ruzzkiais pasitelkti visą savo galią ir pereiti į puolimą. Nes įrodymų faktų paneigimui nėra. Geriau pabandyti pasakyti, kad visa parama tėra muilo burbulas, o automobiliai vežami pardavimui. Gal sueis. Aurimas Mockus, jei tu kaip sakai, bent kartą kirtai sieną su paramos automobiliu, tai puikiai žinai, kad parduoti paramai skirtą auto nėra net teorinių galimybių.
Ir jei jau atrodo, kad visi paramos rinkėjai ir vežėjai turėtų laikytis išvien tai reikia pradėti žegnotis. Jei rodosi. Nes čia iš pavydo kitiems bandoma prisirinkti karmos taškų daugiau nei Seimo rūmuose svarstant partnerystės įstatymą. Pažeidžiantį konstituciją. O gal ir ne. Jau. Visi bendromis pastangomis sugeba iš paramos rinkėjų išguiti minedą, paskelbiant visai Ukrainai, kas jis per paukštis ir geriau su juo neturėti reikalų. Ir jeigu galima susivienyti dėl Tado žūties, tai dėl Tomo jau kai kurie padauginę gorilkos individai užvalgę drąsos blynų bando prisirinkti ne tik karmos taškų, bet ir paramos. Nors negalima. Ir net žiniasklaida laikėsi susitarimo. Gali būti už trumpą ir tuo pačiu rinkti paramą Ukrainai, nes tave išryškino mažai kam žinoma aktyvistė. Aš fondas. Kiti fondai už mane ir pasakys – vaikai gyvenkime draugiškai. Bent jau viešoje erdvėje. Leopoldas su donaldu draugauja. O kai kas atviru tekstu parašo – žinote, mane įžeidė, paskui gal susigėdinęs, gal supratęs, kad pasielgė negerai postą pašalino, bet aš vis tiek parašysiu, taip gal surinksiu paramos. Žiūronams. Aš ne vatnikė. Aš tik manau, kad vatos persekioti nereikia. Tam yra teisėsauga ir žvalgyba. Apie buvusius teismus pasibaigusius vatos naudai žinoti nebūtina. Kaip ir faktas, kad balti balandžiai headeryje visų skelbiančių taiką gerųjų ruzzkių ir prorusiškų bei trumpistų taikos simbolis, aišku teisintis nebūtina. Nes baltas balandis blogas tik tuo atveju jei šika ant puškino paminklo. Olivija jei tau reikia dėmesio ir paramos geriau pasipasakok apie save, o nesinaudok kitais. Tai veikia geriau ir sulaukia daugiau klikbaitų. Ir mažiau pavydo. Pasipasakok, kodėl tavęs nemėgsta ir nenori bendrauti fondai, su kuriais tu turėjai kažką bendro. Apie savo aprašytą kelionę į Avdijevką. Po kulkomis. Turistinę. Kur per savo kvailumą ir garbėtrošką vos nepražudei savęs ir savo komandos. Apie visos Lietuvos fondų pagalbą ir paramą tavo sugalvotoje akcijoje su batų dėžėmis, kur vietoj padėkos dalyvavusieji gavo stiprų eik tu nachui. Apie paramą tavo sandėliuose, kuri supuvo, sugedo, arba buvo kaišiojama visur kur tik reikia ir nereikia, kad tik nesidalinti su kitais. Ir taip aš nulenkiau galvą, nors žinojau, kad tu kažko manęs nemėgsti, bet nusižeminau ir paskambinau paprašyti pagalbos, nes tai buvo tavo sritis – Ukrainiečių apgyvendinimas Lietuvoje. Tavo atsakymas – žinai, aš ir pati dabar Ukrainiečiams buto neišnuomočiau, net jei ir turėčiau. Na ir padirbti dokumentai, kurie manęs ir dar vieno savanorio vos nesupažindino su Ukrainos kalėjimų sistema.
O pletkų nepavydžiu juo labiau. Kiekvienas bent kažkiek mąstantis suvokia, kad net idealūs vyras su žmona gyvenantis po vienu stogu sugeba kartais vienas kitą apšaukti. O kur konvojus iš 50 asmenų. Paskambinęs ir pasakęs, kad aš noriu varyti automobilį į Ukrainą pasirašai nuosprendį sau. Čia ne priėmimas į fūristo darbą, kur tikrina tavo duomenis, CV ir sveikatą. Čia tu pats sau. Skaitęs ir žinai, kad būna visko, kad negali atsakyti net už savo mylimą ir prižiūrimą mašiną ar ji nepaves tavęs pačiu netinkamiausiu momentu. Tu gali vairuoti tik automatą? Tebūnie. Užsidegus lemputei, jei nežinai, kad ji reiškia, kad trūksta tepalo pagūglink, o ne važiuok toliau kol užkals variklis. Ir nebandyk jo užvesti po to. Kai kam tai atrodo juokingai? Bet Valdas nežino, kokio lygio ir meistriškumo jo vairuotojai. Ir kai dėl nemokšiškumo nesilaikoma grafiko ir plano jau ne laikas glostyti ir sakyti – caca vaikelis. Kitą kartą pavyks geriau. Važiuojant voroje ir nesilaikant atstumo bus sudaužytos ne 5 o tik 3 mašinos. O Lenkijos stepės ne Vilniaus centras kur pagalba su Bolt privažiuos už 2 minučių. O kai atsisijoja tokie, kuriems rankos dygsta iš ten, kur nežydės dobiliukai, prasideda pletkai. Kai pirmoje kelionėje manęs vos nepasodino Ukrainoje ir pralaikė 10 valandų pasienyje, Vinnicoje fondo vadovė atsargiai paklausė – turbūt dabar jau niekada nenorėsi važiuoti čia. Aš atsakiau – dabar aš čia noriu važiuoti dar labiau. Ir savo pažadą įvykdžiau. Kai vienos kelionės metu jau būdamas Ukrainoje pastebėjau, kad neturiu automobilio dokumentų. Pamečiau. Tai buvo ne Valdo misija. Niekas neglostė ir neguodė, atsiėmiau kiek priklauso, kol viena savanorė netyčia jų neaptiko po sėdyne. Nesiskundžiu. Visi mes neidealūs. Mane žino dauguma fondų, žino, kad jei kreipsis į mane pagalbos padėsiu, bet kuriam. Kodėl nevažiuoju dabar? Artima aplinka žino. Išsispręs problemos – važiuosiu toliau.
Bet Jūs jau laukiate atsakymo į klausimą kodėl aš jam pavydžiu. Valdas Bartkevičius taip pat kaip ir Šarūnas Jasiukevičius bei Rimas Armaitis negali važiuoti ilsėtis į Dubajų, Turkiją ar kitas artimas mazzkolijai šalis. Jiems ruzzkyne iškeltos baudžiamosios bylos, jie nuteisti už akių ir paskelbta jų tarptautinė paieška. Aš jiems pavydžiu. Nes jei dėl jų taip putojasi πderai, vadinasi kažką jie daro labai gerai.