Komercinės šventės ir su kuo jos valgomos
Pirmas komentaras po šiuo straipsniu bus – tai nešvęsk, kas tave verčia. Bet kaip pasakytų mano sesuo šventės reikalingos tam, kad galėtum susitikti ir pabendrauti su artimais žmonėmis. Ir padovanoti atspausdintą lapą, kuriame parašyta, kad tu kažkiek paaukojai Ukrainai.
Didžioji dauguma mato kitaip. Joninės jau ne laužai, beržai, žilvičiai ties upe su vainikais, Kernavės piliakalniai o dėžė šalto. Nes šalto gamykla padarė jas nedarbo diena. Ir seka tendencijas – prigamins nealkoholinio, kadangi jį galima reklamuoti ir kišti kibirais jaunimui. Nes tie kurie gėrė kibirais su promilėmis jau giliai po samanomis. Kaip dinozaurai.
Užgavėnės, Dia De Los Muertos, Hellowynas. Dvi senas tradicijas ir šaknis turinčios šventės ir viena sukurta prekybininkų. Nieko blogo šventime nematau, negalvokite, kad aš toks surūgęs tautinio paveldo ir senos kultūros atstovas, bambantis, kad tokias šventes reikia uždrausti. Nieko panašaus – švęskite. Tik aišku mano vaikystės laikais maximos su arčiau namų dar nebuvo ir Užgavėnių kaukes gamindavomės patys iš popieriaus ir medžio. Susimąstėte? Taip. Maxima Užgavėnių kaukių neparduoda. Tik Hellowyno. Prekybininkas dieną naktį svajoja kaip parduoti Jums daugiau ir brangiau. Pačios pigiausios po porą eurų už kilogramą kainuojančios bambonkės suvyniotos į oranžinį popieriuką su kaukole ar voratinkliu pabrangsta iki 20€/kg. O kur dar poreikis vėlinėms užkrauti bagažinę palete žvakių. Nes maždaug tiek ir reiks.
O kur tendencijos, mados, hitai, populiarumas ir bangos? Dažniausiai tai vasarą ir gatvėje vedančioje prie jūros, susijusioje su Nepriklausomybės akto signataru. Kiekvieną vasarą tai kažkas naujo ir kainuoja tiek, kiek Užkalnis išleidžia per savaitę restoranuose. Ir stovi eilės. Ir moka. Ir giriasi soc. tinkluose. Nes nu kaip gi be to. Ne nu. Reikia. Ir po to rašo komentarus, kaip už Wagyu kepsnį galima mokėti tiek, kiek tu neseniai sumokėjai už grietinės ir palmių aliejaus mišinį su skonio emulsijomis, kuris turi pavadinimą „Kažkokie ledai“. Jie kiekvienais metais kitokie.
Per širdelių dieną bus parduodamas kakavos su pieno milteliais gaminys, prikimštas masės, spalva ir tekstūra primenančia trintas pistacijas. Jo kaina maždaug trys eurai, bet ant popieriuko parašytas miesto dykumoje vardas ir kaina strykteli iki 30€. O jei dar ant jo tam tikros dienos proga užklijuoti širdelės formos lipduką už tris centus, kainą galima kilstelti dar kokiais dešimčia euriukų. Nesvarbu, kad vasario 15 dieną darbuotoja gaunanti atlyginimo mažiau, nei kainuoja dėžutė tų šokoladų nulupinės širdeles ir klijuos zuikučius su spalvotais kiaušiniais. Nes jau laikas. Kaip po Hellowyno lentynose bambonkės su kaukolėmis keičiamos į bambonkes su seniu balta barzda. Nes raudonos plastmasės gabalas iš Kinijos kurio kaina nesiekia euro vieną dieną metuose gali būti parduodamas po 20€. Nes šventė. Kiek kainuoja tulpė šiandien ir kiek ji kainuos patys žinote kada. Ir tai bus ne šventė.
Jei perskaitėte iki čia, vadinasi dar turite sveiko proto. Aš jums norėčiau pasiūlyti naujų nekomercinių švenčių. Vasario 15 ir Kovo 9. Jos vadintųsi aukojimo šventėmis. Aukos Laisvei. 16 ir 11 dienos laisvėms. Molotovo – Ribentropo 2025 šešėlyje. Kai vienas trumpas ir kitas dar trumpesnis dalina Europą kaip komercinį – šventinį pyragą. Jei labai norite švęsti – švęskite. Vietoj neaiškios kokybės ir konsistencijos gaminio nupirkite Roshen produkcijos už porą eurų, nupieškite kreidelėmis ant popieriaus širdutę, kaip tai darydavote vaikystėje, o likusius paaukokite Laisvei. www.maidanas.lt yra dauguma veikiančių fondų, kai kurie nepanoro reklamuotis, jei norite aukokite jiems, nes tikslas vienas. Dalinkitės švente.
