Pakilus į žemę. „Fūristai“
Marketingo specialistai – šių dienų šefai. Tik jie sugeba įsiūlyti šlamštą vietoj maisto. Jų pilna visur, ne tik maisto pramonėje. Jie rinkimų kampanijų strategai, mikliai prakišantys tą, kuris daugiau užmoka. Jie prasiskverbę visur: nuo savivaldybių iki Europarlamento. Didžioji jų dalis – pilkos pelės su mėlynu verslo aplanku vietoje drabužių ir įvairaus dydžio ausinėmis.
Tūkstančiai, milijonai pilkų pelių, generuojanačių pardavimus. Jie ekonomikos variklis ir jo alyva, kaip šampūnas neplautoms masių galvoms.
Marketingo specialistai kurį laiką trynėsi ir paramos Ukrainai erdvėje, bet jiems viskas greitai nusibodo, o kremukai bei pudra privalo būti parduota, kad ne tik gerai būtų išlygina oda, bet ir užpudruotos akys. Marketingo specialistai ir influenseriai mums jau pardavė pergalę prieš amžinąjį priešą, o dabar pirkėjai ten, kur saulė neturėtų tekėti. Niekada.
Anądien laukdamas lėktuvo peržiūrėjau daugelio profilius, apie kuriuos kalbu aukščiau. Jų sienose nėra įrašų iš spalio 7. Dienos, kai „Hamas“ teroristai žudė Izraelio žmones ir muzikos festivalio svečius.
Po Briuselio aš ir vėl vykstu į Ukrainą. Nusileidimas ant žemės, tiesiogine prasme. Maždaug prieš dvi savaites lenkų „fūristai“ paskelbė, kad blokuos stambiausius pasienio punktus su… Ukraina, kuri kariauja su bendru priešu, taip gelbėdama ir mus visus, įskaitant lenkus. Nesistebiu, kad tai vyksta po rinkimų Lenkijoje. Per lenkišką Marijos radiją girdėjau kalbant politiką, kuris sakė: trečioji PiS (Prawo i sprawiedliwość – Teisė ir teisingumas) kadencija turėjo būti orientuota į verslą, nes prieš tai jų politinis populizmas skverbėsi į verslą viską iškreipdamas, vardan „paprastų žmonių“.
Kertu sieną Hrebenno – Rava Rus’ka punkte, prie kurio priartėju jau sutemus. Apie sienos blokadą žinau iš žiniasklaidos. Sunkvežimių eilė driekiasi 42 km nuo sienos, palaipsniui vis tankėdama. Policija patruliuoja prie kolonos priekio ir galo. Pakeliui į Ukrainą įstrigę per 3 000 vilkikų, kurie veža ne tik maisto produktus, bet ir kurą. Rusofašistams tokia blokada – geriausia Kalėdinė dovana. Protestuotojai deklaruoja, kad praleidžia po vieną vilkiką per valandą…
Privažiavus Lenkijos sieną, mane pasitinka laužai ir sunkvežimių dalinai uždarytas kelias. Protestuojų nedaug, juos saugo policija ir niekam neleidžia prieiti. Pastarieji nebendrauja nei su Ukrainos valdžios atstovais, nei su žiniasklaida. Aš piktas ant protestuotojų, todėl lėtai pro juos pravažiuodamas pro atvirą langą jiems išrėkiu: kiek jums sumokėjo putinas? Pavymui man lekia prakeiksmai, o aš juos atremiu pasiuntimu rusų laivo kryptimi.
Lengvųjų automobilių ir mikroautobusų eilė irgi nemaža, tokiu laiku tai neįprasta, todėl aiškiai matosi ryšis tarp protestuotojų ir lenkų pasienio tarnybų. Jie to paties politinio žaidimo įrankiai: vieni stabdo vilkikus, kiti vos judėdami tikrina dokumentus.
Ukrainos pusėje viskas kaip įprastai, eilėje prie pasų patikros – tyla, o muitinėje sukasi vos keli žmonės. Keli vairuotojai ir keli paramas deklaruojantys. Pastarųjų per mažai, ir tai labai blogai, nes paramos reikia nuolat, nes karas nesibaigė ir nesibaigs dar ilgai.
Muitinėje užtrunku kiek ilgiau nei įprastai, todėl užkalbinu šalia prisėdusi „fūristą“. „Devynios paros eilėje“, – atsako jis man. Be vandens ir galimybės jo gauti. Todėl rinko lietaus vandenį, kad nusipraustų. Vieną kartą gavo puslitrį gazuoto vandens iš jį dalinusių policijos pareigūnų. Maistą vežioja vietos verslininkai, bet kompleksinių pietų porcija kainuoja 23 zlotus (6 eurų).
Lenkų pasieniečiai už „neteisingai“ paduotą pasą grasino grąžinti į eilės pradžią.
Klausiu, kodėl jie tiek laukia ir ar nėra paprasčiau važiuoti per Vengriją ar Rumuniją (slovakai irgi blokuoja)? „Niekas už tai nemokės, kaip ir už stovėjimą“, – atsako fūristas.
Devynios paros eilėje ir nulis uždarbio, tokia jo realybė.
Klausiu: kur konflikto šaknys? „Pervežimų sumažėjimas prasidėjus ekonominiam sąstingiui, todėl lenkai nori patys vežti krovinius į Ukrainą, ko anksčiau vengė. Dabar lenkų vežėjai nori, kad vėl būtų sugrąžinti jų leidimai ir kvotos“, – paaiškina ukrainietis.
Važiuoju toliau. Taip ir nesutikęs tų su mėlynos spalvos verslo aplankais. Jų tokiose vietose niekada ir nebuvo. Jie kosmose.
