15 valandų laukimo į Europą – Lenkiją
Pasiveju autobusą ant Rava-Ruska pasienio perėjimo punkto- tik 23:00 išvažiavau traukiniu iš Kijyvo, todėl pačiam teko stovėti eilėje tik 7 valandas.
Svitlana.
Sėdi šalia- geležinkelio kasininkė iš Zaporižės nuo Berdiansko.
Prieš naujus įsirengė savo bute židinį ir netgi naktį atsikėlusi ankščiau jį įsijungdavo, pasidariusi ankstyvos kavos, džiaugėsi savo gyvenimu, nors brolis vis kvietė- grįžk arčiau tėvų namų, parduok butą- vaikai jau užaugę.
Karas pasitiko darbe, vos spėjo sutvarkyti dokumentus, sudėjo į seifą (jį susprogdino kitą dieną kartu su stotimi), kažką sudegino pati, o inkasatorių nepaimtus pinigus susikrovus į krepšį, šoko į žento automobilį ir pasuko priešinga kryptimi, taip prasilenkdamami su okupantais. Daiktų iš namų nespėjo paimti.
Dukra gavo prieglobstį Lietuvoje, o Svitlana pradžioje apsistojo Nikopolyje, bet galiausiai neiškentė nuolatinių apšaudimų išvažiavo į Kijyvą. Dirba geležinkelio kasose toliau ir iš karto baigusi darbą, gavusi 10 dienų atostogų,važiuoja aplankyti dukros su šeima į Visaginą.
Kurdas.
Grįžta iš Vinicos į Olandiją per Vilnių. Ten su pertraukomis gyvena 25 metai, prieš 8 metus pradėjo verstis medžio anglių eksportu į gimtąjį Iraką iš Ukrainos, kur ir užklupo okupantų invazija. Nukritus logistikos kainoms vėl atnaujina savo verslą ir žada grįžti gyventi vėl į Vinicą, nes geresnių sąlygų verslui jis nesuras Europoje, nors dirbęs daug metų virtuvėje šefu, tai integruotis svetur jam nėra sunku.
Volodimiras.
Mano metų vyras, taip pat keturių vaikų tėvas, atsargos karininkas turintis antros grupės neįgalumą, važiuoja mašinos į Lietuvą. Verčiasi jų prekyba, kartas nuo karto atvaro kolegoms į frontą. Iš Chmelnickio. Dalyvavo kovose su rusais nuo 2014 tųjų, sužeistas, į atsargą išėjo sausio mėn 2022ais, 25 metus tarnavo oro gynybos pajėgose ir buvo atsakingas už raketų ir bombų pakrovimą/pritvirtinimą po naikintuvais. Trys vaikai dar nepilnamečiai, vyresnysis fronte- Bayraktarų operatorius.
Pasirodo jis lankėsi kovo 11 minėjime ir ten matė ir mane.
Algirdas.
78 rių pensininkas iš Vilniaus. Buvęs Vilniaus Universiteto administracijos darbuotojas. Šiemet tai jo penktoji kelionė į užsienį ir pirmoji kelionė į Kijyvą nuo invazijos pradžios. Aplankęs ne tik visą Europą, bet ir buvęs Indijoje, Naujoje Zelandijoje ir Australijoje. Gyvenimo draugė pabūgo važiuoti kartu. Visada keliauja pats be jokių turistinių grupių ar agentūrų pagalbos. Kaip toli mes esame Vakaruose, matau žiūrėdamas į šį žingeidų poną, tuo pačiu suprasdamas savo vietą tos kelionės viduryje. Gyvenimo kelionėje.
Andrius.
Volontioras kaip ir aš iš to pačio Trakų rajono- Aukštadvario. Susipažinome per fb ir visai netyčia tuo pačiu metų atsidūrėme Ukrainoje. Lietuvoje dirba iš namų- Web developeriu, todėl dėl savo darbo specifikos turi gan nemažą antsvorį, bet tai netrukdo būti aktyviam ir nuvaryti visureigius iki Kramatorsko. Šypsosi kaip ir aš. Laimė matuojama gerais darbais.
Senjorė.
Mažai kalbėjo ir nesakė kur važiuoja, tik jau kelionės pabaigoje prasitarė – namo į donbasą, lankė gimines Ukrainoje ir tokiu lanku tai vyksta, per Lenkiją, Lietuvą, baltarusiją.
Vadimas.
Išmaišęs visus Ukrainos kalėjimus, atrado dievą ir dabar volonteriauja, varo mašinas iki fronto, stato modulinius namukus, be namų po karo likusiems Ukrainos gyventojams. Atvažiavo į Kauną džipo, planavo iš karto važiuoti atgal 1400km. Pavardė – Moskolenko. Москаль. Anksčiau zonose buvo taisyklė – jei kalbi Ukrainietiškai tai esi nieko nevertas kaimietis. Kaip mes prie lenkų – Lietuviškai kalba tik mužikai. Dabar bendrauja tik Ukrainietiškai.
Moteris su vaiku.
Iš Odesos, taip pat gyvena Visagine. Kalba rusiškai su savo vaikinu lietuviu. Mums kalbant su Andriumi, įsiterpia lietuviškai, jau ne tik supranta, bet ir susikalba, vaikas irgi. Odesoje likę tėvai, bet gyvenimą jau mato tik Lietuvoje, pasak jos gyventi čia lengviau ir svajoja apie savo nuosavus namus
Pilnas autobusas. Dešimtys skirtingų gyvenimų, kurie tokie nepaprastai paprasti, tereikia būti čia ir dabar, eiti tuo pačiu keliu vardan mūsų ir jų laisvės.
…keleivių telefonai vėl kaukia sutartines- oro pavojus ten, nors jau privažiuojame prie Varšuvos.
