28 -as kartas Ukrainoje
OnlyFans (čia toks ventiliatorių biznis)
gaidis
valantior life
ir lenkus galima mylėti (kas antrą kartą
)Po gana ilgos pertraukos mes vėl čia. Šį kartą toks beveik greitukas gavosi. Planavom truputį kitaip, kitu sąstatu, kitu laiku ir kitu maršrutu; bet gavosi kaip visada
Trečiadienio rytą paskambino Darius ir sako:
Kadangi Darius su kroviniu, važiuojam per Budomerz. Man „ant sienos“ viskas vyko greitai ir neskausmingai – abiejose pusėse pasitaikė malonios mergelikės, kurios be jokių problemų ar klausimų viską sutvarkė.
Dariui pasisekė kiek mažiau. Jis šį kartą vežėsi daug OnlyFans reikalų – tai ten visokios ventiliatorių detalės, kažkokios ten gal schemos, propeleriai, ar tai kameros pikantiškiems reikalams filmuot.. Nu žinot, prisigalvoja vyrai.
Jį apsuko ir nukreipė į eilę su perekūpais. Bet mes jau žinom, kad Ukrainos perekūpai yra geri žmonės, todėl Dariui „atidarė langą“. O ką jis ten patyrė muitinėje per 10 valandų – daug nepasakosiu, bet patikėkite, to nebūna net ir slapčiausiose Jūsų fantazijose.
Paleido. Pakankino, bet paleido. Tą dieną planas dar kartą žlugo, nes dėl užtrukimo ant sienos, nebespėjome į muitinę išsimuitinti tų OnlyFans. Tai jau +1 diena. Penktadienį nuo ryto prasidėjęs išmuitinimas nelabai „paėjo“ vėl, bet tikėjomės, kad viską sutvarkys per penktadienį – nes jei ne, tai reiškia, kad strigome savaitgaliui, ir šeštadienio tinklų dirbtuvių įkurtuvių man jau nebepamatyt..
Gerokai po pietų, jau tikrai ne su pilnu kibiru vilties, skambina Darius mutinės tarpininkui. Atsakymas – YRA, važiuokit. Lekiam atiduoti Hyundai‘jaus ir tada jau tiesiai išsikrauti. Po to – namo.
Echa, Rava Ruska, kodėl Tu savaitgaliais būni tokia pilna? Dar jos nepasiekus, jau kuriam planą, kaip važiuosim į eilės priekį. Na taip, tiesiog naglai. Aplenkiam gal pusės kilometro eilę.. Ateina pasienietis. Sakom – mes valantiorai. Sako – gal turit deklaraciją, su kuria įvažiavot? Aišku, yra.
Aš jums pasakysiu. Tą „bajerį“ su deklaracijom seniau darydavome bandymų būdu. Kartais paeidavo, kartais ne. O šį kartą tai suveikė 120 proc. Tai veikia! Valantiorams eilių nėra! UA pusėje viskas gana sklandžiai ir greitai praėjo.
Išvažiuojam iš UA pusės. Lenkai įleidinėja mašinas labai lėtai, todėl susidariusi spūstis UA pusėje. Mes aplenkiam nemenką eilę, bet į priekines gretas važiuoti jau nebedrįstame. Prie mūsų priena ukrainietis iš kitos mašinos ir pradeda priekaištauti, kad užlindome. Darius sako – valantiorai mes. Ukrainietis: „klausimų nebeturiu“ ir nuėjo. Net žiobtai abiems atsidarė Eilė vis dar nejuda, bet mes jau išdrasėję Susižvalgom – važiuojam į priekį? Važiuojam! Iki pat užkardos!!!
Eilė vis dar nejuda, bet mes jau išdrasėję Susižvalgom – važiuojam į priekį? Važiuojam! Iki pat užkardos!!!Čia prieina pasienietis. Pasisveikinam. Tokia kelių sekundžių nejauki tyla – mes visi suprantam, kad iš mūsų pusės buvo pasielgta įžūlokai. Bet mes laukiam klausimų, o jis laukia iš mūsų pasiaiškinimo be jokių klausimų. Pralemenu – valantiorai. „Aaa, valantiorai, dobre, dobre, palaukit, kol atsilaisvins kelias ir važiuokite“. Pribėga prie pasieniečio vėl ne itin patenkintas pilietis (kitas jau), ir priekaištauja dėl tokių privilegijų mums. O pasienietis griežtas – „jie valantiorai, o jūs grįškite į mašiną ir laukite savo eilės!”.
. Pralemenu – valantiorai. „Aaa, valantiorai, dobre, dobre, palaukit, kol atsilaisvins kelias ir važiuokite“. Pribėga prie pasieniečio vėl ne itin patenkintas pilietis (kitas jau), ir priekaištauja dėl tokių privilegijų mums. O pasienietis griežtas – „jie valantiorai, o jūs grįškite į mašiną ir laukite savo eilės!”.Abu esame tiesiog “apšalę” – jei kada ir buvo susvyravęs tikėjimas savanorystės nauda ar įvertinimu, tai šiandien mes vėl tikintys
Bet aišku, nereikia girti dienos be vakaro – dar likusi Lenkijos pusė. Šį kart mums tiesiog pasisekė – EU passports eilė tuščia, priešingai nei kitos. Dvi minutės, ir lenkų pasienietis jau mojuoja mums privažiuoti. Atidarom visas duris ir laukiam patikrinimo. Kitoje juostoje keleiviai akivaizdžiai veža kontrabandą – arbūzus. Faktas, kad konfiskuos. Chebra pasiima peilį ir pradeda pjaustyti arbūzą ir visiems siūlyti. Aišku, imam ir mes. Valgom pilna burna, sultys teka per pirštus – o pasienietis jau ateina tikrinti mūsų mašinos. Akivaizdžiai mūsų apetitas jį prajuokina – nors ta arbūzo naikinimo akcija atrakcija ten visiems pakėlė nuotaiką patikra buvo itin greitai, lengva ir neskausminga – jokio apatinių kilnojimo šį kartą nors fetišą kosmetinėms tai jie turi Išvažiuodami iš muitinės dar pakalbam – net jei tai ir nebuvo pats greičiausias sienos kirtimas, bet pats smagiausias – tai tikrai. O visus konfiskuotus arbūzus, tai net neabejojam, kad pamainos gale jie išsidalina)
patikra buvo itin greitai, lengva ir neskausminga – jokio apatinių kilnojimo šį kartą nors fetišą kosmetinėms tai jie turi Išvažiuodami iš muitinės dar pakalbam – net jei tai ir nebuvo pats greičiausias sienos kirtimas, bet pats smagiausias – tai tikrai. O visus konfiskuotus arbūzus, tai net neabejojam, kad pamainos gale jie išsidalina)Tai va tiek. O dabar jau beveik 3 val. nakties, pravažiavom Varšuvą, rytą būsim Vilniuje, aš Šiauliuose būsiu apie pietus. Darius spės namo, kol Rokas neatsibudo (čia tas, kuris suremontavo Hyundai prieš išvažiuojant, kur foto), o aš spėsiu į naujų dirbtuvių atidarymą!!! Šiaulių vorai!!!! Susitiksim!!!!
Tai va, žinokit, visai ne RedBull‘is augina sparnus)
)Vis dar kartu, ir kartu iki pergalės!
Kol šauks, tol atsiliepsim!
