Išgyventi

Kažkaip neįdomu paskutiniu metu, ane?
Ar iš vis dar kas nors vyksta? Giedrė retai bevažiuoja į Ukrainą, nieko įdomaus nebedaro, matyt išsikvėpė. Nieko nebeprašo, nieko neberašo, mašinų nebeperka, bet juk negali būti, kad ten nieko nereikia. Kiti fondai tai pilnus autobusus prikrauna. O čia renka renka pinigus ir nieko.
Taip, kai pradedi užsiimti rimtesniais ir tikslingesniais dalykais, įdomumo mažiau. Bent jau Jums. Man priešingai. Technologijos mane įtraukė. Taip, daug ko pati nesuprantu (ok, beveik nieko:)); atsirado daug mano smegenims naujos ir sudėtingos informacijos (ir trūksta elementarių pradmenų); todėl dažnai tenka pasitikėti pasitikėti pasitikėti. O šiaip patikli nesu:)
Bet ar tai pasiteisino? Manau, kad TAIP. Žinau, kad TAIP. Kai mane įsuko tas paramos Ukrainai ratas, pradėjom nuo elementarių dalykų. Po truputį plėtėmės, augom. Veikla ir renkama parama nuolat kito. Kol užaugom iki RIMTŲ dalykų. Kol užaugom iki dviejų fondų susijungimo. Ir dabar viskas tapo dar rimčiau.
Prieš kelias dienas greituoju būdu išvažiavau į Ukrainą. Nes dieną prieš tai gavom iš Vokietijos užsakytą įrangą. Ukraina sako – vežk! Sėdi į mašiną ir veži. Dėžutė sveria 7 kg, neperdidžiausia, net nėra ką parodyti nuotraukose, o kainavo 4500 eur. Ne kartą rašiau – reikia spektroanalizatoriaus ir antenos. Juos ir nupirkom.
Kai kažkas veža tonomis, tu veži 7 kg. Tai kas čia per parama?
Bet žinote, reikia klausytis. Ir reikia išgirsti. Ilgai ir sunkiai to mokiausi. Ir iki galo vis dar to neišmokau. Tai amžinas mokslas. Bet aš tobulėju:))
O kam čia dėl dežutės važiuoti, juk gali kažkas nuvežti, kam pačiai važiuoti? Taigi va, ir vėl klausytis. Klausytis ir išgirsti. Tam, kad ten nuvažiuotų pats reikalingiausias daiktas.
Jei paklausite karių, ar jiems reikia vieno ar kito daikto – dauguma jų atsakys – reikia, nes kodėl gi ne. Rūbų, maisto, vaistų, …. sąrašas begalinis.
Bet užduokit jiems ir sau dar kitą klausimą – o ko labiau reikia – to daikto ar didesnės tikimybės IŠGYVENTI?
Tai nuo to ir pradėkim. IŠGYVENTI. Čia turi būti prioritetas. Mokėti teisingai užsidėti turniketą yra labai svarbu ir labai gerai. Bet dar geriau, kai jo dėtis nereikia, nes karo nėra. Labai gerai sėdėti apkase su sausom ir šiltom kojom, bet dar geriau, kai sėdėti apkase nereikia iš vis, nes karo nėra.
Prašau nepykti ant manęs, kad nebeateinu į dirbtuves ir nebepadedu jų organizuoti. Nes laikas – ribotas resursas. O mano prioritetas ir mano laikas eina čia: kad būtų kuo didesnė tikimybė IŠGYVENTI.
Prašau nepykti ant manęs, kai sakau, kad visų pirma svarbausia kovos priemonės, o tik paskui – visa kita. Nes vėl – mano prioritetas – kuo didesnė tikimybė IŠGYVENTI. Net jei šiek tiek alkanam ar sušalusiam.
Visų pirma turi pasibaigti karas. O tada bus geriau visiems – vaikams, senoliams, moterims, vyrams, gyvūnams, VISIEMS. Bet visų pirma reikia IŠGYVENTI.
Ir taip, palaikyti kario motyvaciją labai svarbu ir labai gerai. Bet dar geriau, kai kariui kariauti nereikia, nes KARO NĖRA. Todėl ir reikia daryti viską, kad jo nebūtų. Kovokim su priežastimi, ne pasekmėmis. Taip bus efektyviau ir mažiau nuostolių.
Ir padėkim. Padėkim nuoširdžiai, ne dėl medalio. Padėkim be lūkesčių. Jei turi lūkesčių, vadinasi, nori kažkokių mainų, o ne padėti. Medalis ir padėka mums yra šiluma širdyje. Ir tegul ji ten kaupiasi.